Kriptovaliuta yra skaitmeninė mainų priemonė, kurioje kriptografija naudojama kaip saugumo priemonė.
Turėdama daugiau nei dešimties metų patirtį, kriptovaliuta neabejotinai yra daugiau nei trumpalaikė mada. Tačiau daugelis jų vis dar neteisingai supranta, ir lieka abejonių dėl jų tikrosios vertės ir praktinio panaudojimo.
Vis dažniau galima atsiskaityti kriptovaliutomis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais mokėjimų milžinė „PayPal“ paskelbė apie paslaugą, kuri leis jos JK klientams pirkti, laikyti ir parduoti kriptovaliutas per savo sąskaitas.
Pagrindiniai investuotojai taip pat domisi kriptovaliutomis. Vadinamojoje „valiutos ir rinkos rizikos apsidraudimo“ srityje investicinė įmonė „Ruffer“ praėjusią vasarą išleido apie 550 mln. svarų sterlingų (arba 2,51 TP3 triljonus iš 20 mlrd. svarų sterlingų, kuriuos ji valdo) pirkdama bitkoinus.
Vis dėlto susirūpinimas dėl kriptovaliutų, kaip turto klasės, saugumo tebėra finansų reguliuotojų visame pasaulyje dėmesio centre. Kriptovaliutos ir jų nepastovus elgesys paskatino JK finansų priežiūros instituciją – Finansinio elgesio tarnybą – jas apibūdinti kaip „didelės rizikos spekuliacines investicijas“.
„Jei investuojate į kriptovaliutas, – perspėjo jis, – turėtumėte būti pasiruošę prarasti visus savo pinigus.“
Investavimas į kriptovaliutas yra spekuliatyvus, ir jūsų lėšoms kyla tiesioginė rizika. Jei kas nors nutiks ne taip, jūs neturite teisės į kompensaciją.
Kaip reguliuojamos kriptovaliutos?
Trumpai tariant, jie nepatenka į blokų grandinės technologijos taikymo sritį, kurią aptarsime vėliau.
Dar svarbiau, kad dabartinis kriptovaliutų teisinis statusas įvairiose šalyse skiriasi. Nors ES kriptovaliutų naudojimas nėra ribojamas, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Turkija, uždraudė mokėjimus kriptovaliutomis.
FCA yra JK finansų reguliavimo institucija. Jo pozicija buvo aiški, kai jis perspėjo investuotojus, kad „jei... pirksite kriptovaliutų turtą, galite negalėti pasinaudoti Finansų ombudsmeno tarnyba ar Finansinių paslaugų kompensavimo schema“.
FSCS yra gelbėjimosi valties programa, gelbstinti vartotojus finansinės katastrofos, pavyzdžiui, tiekėjo bankroto, atveju.
2020 m. gruodžio mėn. FCA taip pat patarė kriptovaliutų turto įmonių klientams patikrinti savo tiekėjų statusą ir įsitikinti, kad jiems leidžiama toliau prekiauti pagal reguliavimo institucijos peržiūrėtas registracijos taisykles.
Tiekėjams, kurie negali patvirtinti, ar jie veikia pagal naujas taisykles, reguliavimo institucija pataria klientams atsiimti savo akcijų paketus.
Kaip veikia kriptovaliutos?
Dauguma kriptovaliutų veikia be jokios valdžios, tokios kaip centrinis bankas ar vyriausybė, paramos. Tai iš esmės skiriasi nuo tradicinių valiutų, tokių kaip GBP ar USD.
Kriptovaliutų veikimo principas nėra vyriausybės garantuojamas, o pagrįstas vadinamąja blokų grandinės technologija (žr. toliau).
Kriptovaliutos neegzistuoja kaip fiziniai popierinių pinigų ar monetų krūvos, jos egzistuoja tik internete. Įsivaizduokite juos kaip virtualius žetonus, kurių vertę lemia rinkos jėgos, kurias sukuria tie, kurie nori juos pirkti ar parduoti.
Šiandien yra apie penkis tūkstančius kriptovaliutų. Bitcoin yra neabejotinai didžiausias, jo rinkos kapitalizacija 2022 m. liepos mėn. siekė apie 350 mlrd. svarų sterlingų.
Kriptovaliutos rinkos kapitalizacija yra lygi valiutos vieneto kainai, padaugintai iš egzistuojančių vienetų skaičiaus. Kitos pagrindinės kriptovaliutos yra „Ethereum“, kurios rinkos kapitalizacija 2022 m. liepos mėn. siekė apie 130 mlrd. svarų sterlingų.
Kriptovaliutas galima pirkti tradiciniais grynaisiais pinigais, tokiais kaip Didžiosios Britanijos svarai sterlingų, o vėliau už jas įsigyti vis daugiau kasdienių prekių ir paslaugų. Kriptovaliutos kiekvienoje šalyje turi tą pačią vertę, todėl palengvinami asmenų tarpusavio pervedimai visame pasaulyje ir kartu panaikinamos valiutų kursų problemos.
Iš tiesų egzistuoja tik ribotas skaičius bitkoinų – ši kriptovaliuta prilyginama skaitmeninei turto formai, pavyzdžiui, auksui, kur tariamą vertės kaupimo būdą reguliuoja pasiūlos ir paklausos dėsniai.
Šiuo metu tai yra pagrindinis kriptovaliutų privalumas: jomis galima prekiauti biržose, panašiai kaip akcijų rinkos investuotojai perka ir parduoda akcijas ir kitas žaliavas.
Kas yra blokų grandinės technologija?
Iš esmės blokų grandinė yra savotiška duomenų bazė. Blokų grandinė (blockchain) kaip pagrindinė bitkoinų technologija pirmą kartą sulaukė dėmesio, kai kriptovaliutos pirmą kartą buvo aptartos 2008 m. straipsnyje apie tarpusavio elektroninių pinigų sistemas.
Straipsnio autorius yra Satoshi Nakamoto, kuris, kaip manoma, yra asmens ar žmonių grupės pseudonimas. Dalis kriptovaliutos dizaino reiškia, kad bus sukurta tik 21 milijonas bitkoinų.
Blokų grandinė iš esmės yra viešas kiekvienos įvykusios Bitcoin operacijos įrašas. Duomenų įrašai yra paskirstyti keliuose kompiuteriuose ir vėliau negali būti manipuliuojami ar keičiami. Pasak kriptovaliutų šalininkų, blokų grandinės operacijos yra saugesnės nei tradiciniai mokėjimo mechanizmai.
Trumpame Anglijos banko vaizdo įraše išsamiau parodytas blokų grandinės procesas ir paaiškinta, kaip veikia „kasimas“ ir kaip generuojami nauji valiutos vienetai, tokie kaip bitkoinas.
Šiam „kasimui“ reikia daug skaičiavimo galios, todėl sunaudojama daug energijos. Aplinkosaugininkai perspėjo, kad kriptovaliutų plitimas gali turėti didelės įtakos pasaulinėms pastangoms mažinti energijos suvartojimą.
Kaip pirkti kriptovaliutą?
Dažniausia vieta pirkti Bitcoin ir kitas kriptovaliutas yra specializuotos biržos. Tai apima įvairias prekybos platformas ir programėles, leidžiančias investuotojams pirkti kriptovaliutas naudojant tradicines valiutas ir (arba) kitas kriptovaliutas.
FCA tyrimo duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai britų, perkančių kriptovaliutas, tai daro per internetines biržas.
Norint atidaryti sąskaitą, potencialių prekiautojų dažnai prašoma pateikti paso duomenis, telefono numerius ir el. pašto adresus. Sandorių išlaidos gali skirtis priklausomai nuo biržos. Kai kurie paslaugų teikėjai ima fiksuotą mokestį už kiekvieną operaciją, o kiti – tam tikrą procentą nuo bendros operacijos sumos.
Kaip vystėsi kriptovaliutos?
Kaip visi žinome, kriptovaliutų našumas gali svyruoti kartu su amerikietiškų kalnelių pakilimais ir nuosmukiais. 2013 metais vienas bitkoinas buvo vertas vos kelių dolerių. Rašymo metu (2022 m. liepos mėn.) kaina yra apie $22 000. Žymus padidėjimas, palyginti su prieš 9 metus, tačiau toli gražu ne visų laikų rekordas – beveik 1 468 000, pasiektas 2021 m. pabaigoje.
JK susidomėjimas kriptovaliutomis
2020 m. vasarą FCA paskelbė tyrimą apie augančią kriptovaliutų paklausą JK.
FCA skaičiavimais, beveik 2 milijonai suaugusiųjų turi kriptovaliutų, nors rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai vartotojų turi kriptovaliutų, kurių vertė yra 1 000 svarų sterlingų ar mažesnė.
Pasak FCA, dažniausia kriptovaliutų laikymo priežastis yra „lošti, užsidirbti arba prarasti pinigus“.
FCA duomenimis, per pirmuosius septynis 2020 m. COVID-19 pandemijos mėnesius daugiau nei 1 milijonas suaugusiųjų padidino savo rizikingo turto, pavyzdžiui, kriptovaliutų, atsargas.
Kas nutiks toliau?
Dar prieš 2020 m. pandemijos sukeltą suirutę kriptovaliutos buvo kritikuojamos dėl jų saugumo, praktinio panaudojimo ir ilgalaikio gyvybingumo. Todėl finansų reguliuotojai ne kartą aiškiai įspėjo, kad žmonės turėtų investuoti į šią sritį itin atsargiai.
Kadangi vis daugiau pagrindinių investicinių įmonių žengia į kriptovaliutų erdvę, galime pastebėti, kad skaitmeninio turto vertė išaugs, jis normalizuosis ir taps labiau paplitęs.
Keletas centrinių bankų, įskaitant Nigeriją, jau įvedė savo skaitmenines valiutas, nors pagrindinėse ekonominių blokų, tokių kaip Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, srityse pažanga buvo lėtesnė.
Šiais neapibrėžtais laikais, kuriais gyvename, visa koncepcija gali tapti trapi arba netvari susidūrus su nenumatytais iššūkiais.
Perfrazuojant reguliuotoją: „Pirkėjas, saugokis.“
